Šeštadienį Varėnos centre smagiai šurmuliavo antrą kartą surengta mugė „Auksalio kupkas“. Joje dalyvavo, savo rankomis padarytais dirbiniais prekiavo, amatus bei kūrybinį procesą pristatė daugiau kaip 50 tautodailininkų, amatininkų, ūkininkų, sodininkų, kaimo bendruomenių atstovų ir nagingų Dzūkijos žmonių iš Varėnos, Alytaus, Lazdijų rajonų, Alytaus ir Druskininkų miestų.

Ši mugė Varėnai – įvykis. Tai puiki proga parodyti, kokiais darbščiais ir kūrybingais žmonėmis turtingas Varėnos rajonas ir visa Dzūkija, kurioje gerbiamos ir tebepuoselėjamos iš tėvų ir senelių perimtos senosios dzūkų tradicijos, amatai, kulinarinis paveldas, kurioje gyvena tiek daug žmonių, mokančių prakalbinti medį, molį, liną. Tad mugė – puiki proga pamatyti ir įsigyti jų darbų, pagerbti bei simboliškai „įpinti“ į magaspalvį, ypatingą vertę turintį Lietuvos kūrėjų vainiką.

(Į pagalbą kubiliams, valentinavičiams, makaraitytėms ir visiems, visiems, visiems, kuriems pinigų skyrė ponas G. Sorošas!)

Yra toks senas geras animacinis filmukas, kuriame vienas jo herojų, klausydamas Pažaduko pažadų, vis užduoda sau klausimą: „Kur aš jį mačiau?“. Kai klausausi mūsų oficialios valdžios komentarų apie Kovo 11-osios eitynes, o visai neseniai - apie Dieveniškių jaunimo vasaros stovyklą, pagalvoju, kad visą tai aš jau esu girdėjęs. Gimiau ir užaugau valstybėje, kuri vadinosi Tarybų Sąjunga. Dabar gyvenu Lietuvoje, kuri įstojusi į Europos Sąjungą.